išplerėlis

išplẽrėlis, -ė adj., smob. (1) (kas) išpleręs, išsiplėtęs: Su tokiom išplẽrėlėm naginėm aš neisiu Jnš. Reikė pirma aną išplẽrėlį [raguolį] valgyt Pc. | Nepatinka jis man – toks išplẽrėlis Slm.